Apie mitybą

Kas yra augalinė mityba ir kuo tai skiriasi nuo veganizmo?

Augalinė mityba (Plant Based Diet) tai mityba, kurios pagrindas yra augalinės kilmės produktai – vaisiai, daržovės, pupelės, grūdinės kultūros, riešutai, sėklos. Tai yra visiškas gyvulinės kilmės produktų atsisakymas. Tai reiškia nevartojama jokios mėsos, žuvies, pieno, sviesto, kiaušinių, sūrio, želatino ir jų kilmės subproduktų.

Vien dėl to, kad augalinėje mityboje nėra gyvulinės kilmės produktų daugelis mano, kad tai yra tas pats kas veganizmas ar vegetarizmas. Tačiau tai ne visada yra tiesa. Priklausomai nuo konteksto skirtumas tarp jų gali būti nežymus arba gana reikšmingas.

Žmonės save vadinantys veganais atsisako gyvulinės kilmės produktų ne tik savo maiste, tačiau ir savo gyvenime. Veganai priešinasi gyvūnui panaudojimui bet kokiais tikslais. Jie nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų; pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms (cirkai, zoologijos sodų lankymas ir kt.).

Pats savaime terminas „veganiškas“ reiškia, kad produkte mes tikrai nerasime gyvulinės kilmės komponento. Tačiau naudodamas išsireiškimą „augalinė mityba“ aš kalbu ne tik apie tai, kad maiste nėra gyvulinės kilmės produktų, tačiau ir apie tai, kad žmogaus suvartojamas maistas  90%-100% sudarytas iš tikro (neperdirbto, nerafinuoto) ir neapdoroto augalinio maisto. Tai reiškia, kad augalinės kilmės maistas yra laikomas veganišku, tačiau veganiškas maistas nebūtinai toks yra.

Pavyzdžiui, bulvių traškučiai, saldainiai, limonadas, sojos sūris ar veganiški sausainiai neturi savyje gyvulinės kilmės produktų, tačiau šis maistas nėra augalinės kilmės, nes jame yra daug apdorotų ir perdirbtų produktų.

 

Pagrindiniai augalinės mitybos (Plant Based Whole Food Diet) principai:

  • Augaliniai produktai turėtų būti kuo natūralesni ir kuo mažiau apdoroti ar perdirbti.
  • Norint gauti kuo daugiau reikalingų vitaminų ir mineralų reikėtų vartoti kuo įvairesnius maisto produktus.
  • Visiškas cukraus ir blogųjų riebalų atsisakymas.
  • 80% kcal rekomenduotina gauti iš angliavandenių, 10% – iš riebalų ir 10% iš baltymų. (Žinoma turiu omenyje augalinius baltymus).
  • Idealiausiai jeigu produktai būtų vietiniai, sezoniški, jokių GMO, jokių antibiotikų ar augimo hormonų, neapdoroti pesticidais – t.y. ekologiški ir švieži.
  • Norint išvengti visokiausių skonių stipriklių, konservantų ir E priedų, reikėtų kuo dažniau gaminti maistą namie. Dauguma parduotuvėse parduodamų „veganiškų“ produktų yra perdirbti ir apdoroti pusfabrikačiai (veganiški sūriai, jogurtai, mėsos pakaitalai).
  • Produkto kokybė yra svarbesnė už kcal ir mikroelementų kiekį jame.
  • Na ir žinoma visiškas gyvulinės kilmės produktų atsisakymas: pieno, pieno produktų (sūris, varškė, kefyras, grietinė, jogurtas, sviestas ir t.t.), kiaušinių, mėsos, paukštienos, žuvies ir jūros produktų.

Pagrindinis augalinės mitybos (PBWFD) tikslas yra parodyti žmonėms, kad kiekvienas žmogus gali būti sveikas ir laimingas. Tačiau dauguma žmonių vis dar ieško tos stebuklingos tabletes, kuri galėtų išgydyti visas ligas ir dar, geriausiai, kartu sumažintų svorį.

Tiesa yra viena – būtent maistas yra mūsų sveikata, mūsų gera savijauta ir mūsų laimingas gyvenimas!

 

1 thought on “Kas yra augalinė mityba ir kuo tai skiriasi nuo veganizmo?”

  1. Labai įdomiai ir naudingai papasakota, tik pradėjau domėtis augalinė mityba, beveik nieko nežinau, stebiu jūsų puslapį, radau daug įdomių receptų, ačiū

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *