Apie mitybą

Emocinė priklausomybė maistui

Emocija1

Pačios dažniausios išsisukimo frazės, trukdančios laikytis augalinės mitybos, skamba maždaug taip: „Norėčiau būti veganas, bet negaliu atsisakyti savo pamėgto sūrio…“, „Kas per vasara, jeigu negali suvalgyti tikrų ledų…“, „Esu bejėgis atsisakyti šašlykų prie ežeriuko…“.

Mano manymu, didžiausias ir, deja, labai dažnai, neįveikiamas faktorius, priverčiantis žmones įsikibus laikytis nesveikų mitybos įpročių, yra nenugalima emocinė priklausomybė siejama su konkrečiu maistu.

emocija2

Auka

Taip, kiekvienąkart, kai ko nors įgeidžiate, tenka mažumėlę pasiaukoti. Šiaip ar taip, geri dalykai turi savo kainą. Pavyzdžiui, man ruoštis šio rudenio Vilniaus maratono bėgimui (bėgsiu pilną maratoną – 42 km 195 m) yra sunku. Kartais beprotiškai skausminga. Reikia treniruotis per karštį, šaltį, lietų. Tenka keltis anksti ryte arba aukoti nakties miega sukant ratus per rajoną. Tenka mautis bėgimo batus net tada, kai tam noro visiškai nėra. Vis dėlto aš žinau, galiausiai laukia pastangų vertas atlygis: euforija pasiekus finišą ir tas nerealus jausmas įveikus save bei įveikus aplink esančius skeptikus. Tas pats ir su maistu. Taip, ko gero tau teks atsisakyti šašlyko, bet kartu išvengsi infarkto. Ar tikrai dėl jo nori gadintis sveikatą?

Vis dėlto savęs bauginimo taktika ir gąsdinimas nėra itin veiksminga priemonė. Jeigu jie veiktų, visi visuomet valgytų tik sveikai. Tai kodėl mes to nedarome?

Norint atsakyti į šį klausimą reikia pažvelgti giliau, į pačią žmogiškų norų prigimtį – emocinius dalykus, skatinančius mus vienaip ar kitaip elgtis ir valgyti.

emocija3

Emocijos

Emocinė žmogiškų troškimo pusė daro įtaka priklausomybėms ir neįveikiamiems potraukiams. Mūsų pripratimas, kartais netgi labiau prisirišimas prie tam tikrų medžiagų, įpročių ir net žmonių, dažnai kyla iš psichologinių dalykų.

Su maistu – lygiai tas pats, jo trauka prilygsta tai pačiai priklausomybei. Ilgainiui tam tikros aplinkybės ir emocijos glaudžiai susiejamos su konkrečiu maistu. Šios sąsajos smegenyse virsta įsisenėjusiomis priklausomybėmis, kurios mums atrodo nenugalimos. Jų gniaužtai tvirti ir dažnai, iš pirmo žvilgsnio, atrodo neįveikiami. Pamėgtas maistas ramina, jo griebiamasi sunkią akimirką, o kuo dažniau tas maistas vartojimas, tuo tvirčiau įsišaknija įprotis. Tokiu būdu ratas įsisuka ir mes, kaip jūrų kiaulytes, bėgiojame amžinai besisukančiu ratu, kol nemirštame iš nuovargio.

emocija4

Prisiminimai

Anksčiau aš dievinau orkaitėje keptą višta bei keptas bulves su majonezu. Tai buvo patiekalas, kurį mama gamino tik ypatingomis šventėmis: per Kalėdas ar per mano gimtadienį. Keptos vištos kvapas manyje sukeldavo gražiausius vaikystės prisiminimus. Aš nusikeldavau į tą magišką atmosferą ir jausdavau iš vidaus sklindančią šilumą. Man buvo labai gera ir mano pasaulis tarsi sustodavo. Aš tiesiog pamiršdavau visas savo problemas: didelį viršsvorį, miego problemas, nepasitikėjimą savimi, nemėgiamą darbą, beviltiškumo jausmą viduje ir kitą. Kam tos problemos reikalingos, kai galėdavai suvalgyti visą vištą ir pavargęs eiti miegoti. Ir taip dieną iš dienos, metai po metų.

Man teko ilgai analizuoti, kodėl aš valgau tam tikrą maistą, ir sąžiningai peržiūrėti motyvus, lemiančius nesveiką pasirinkimą. Turėjau atvirai pripažinti, kad naudojausi maistu spręsdamas problemas, tvarkydamas reikalus ir bėgdamas nuo tikrovės. Tai nebuvo lengva.

emocija7

Išsigelbėjimas

Raginu jūs padaryti tą patį: patyrinėkite savo vidinius demonus, savo sielą, motyvaciją, skaudulius. Perpraskite nesveikus polinkius skatinančias emocijas, kad galėtumėte surengti su jomis akistatą, jas apsvarstyti ir galiausiai įveikti.

Sekmės!

Jeigu turite klausimų visada galite rašyti man:

 El. paštas: [email protected]

Facebook: kastasavokadas

 Instagram: kastasavokadas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *